Ortopedinė kelioninė kaklo pagalvė "Confort Travel Storage 3"

Straipsnis apie masažą (tai nėra prekės aprašymas, prekės aprašymą rasite apačioje).

Oda – žmogaus sveikatos ir vidinės būsenos atspindys. Stresas, įtampa, nuovargis, beprotiškas gyvenimo tempas bei vidiniai žmogaus išgyvenimai pirmiausiai pastebimi odoje. Masažai – tai viena seniausių ir efektyviausių priemonių, naudojamų sveikatai gerinti. Istorija liudija, kad jau senovės egiptiečiai užsiminė apie masažo naudą, o pirmieji pripažino jo gydomąją reikšmę kinai – 3000 m. pr. Kr. Kaip jėgų atstatymo, atpalaidavimo ir gydymo būdai buvo rekomenduojami jau nuo romėnų ir graikų laikų. Ne tik tuometiniai gydytojai, bet ir filosofai rekomenduodavo masažą kaip atstatančią ir stiprinančią priemonę po mūšio, taip pat kūno bei proto sveikatai palaikyti.

Straipsnis apie masažą (tai nėra prekės aprašymas, prekės aprašymą rasite apačioje).

Masažas yra viena iš efektyviausių procedūrų, kurios taikomos grožio srityje. Masažo metu yra dirginami odos, raumenų receptoriai, impulsai yra perduodami į centrinę nervų sistemą ir iš jos gaunamos atsakomosios reakcijos. Masažo metu pagerėja audinių kraujotaka, medžiagų apykaita, kraujo nutekėjimas venomis, pagerėja limfos apykaita, taip pat pakyla odos temperatūra.

Pagrindinė masažo nauda – raumenų ir emocinės įtampos mažinimas, kraujo ir limfos apytakos stimuliavimas. Masažas pagreitina prakaito ir riebalinių liaukų veiklą, padeda suderinti endokrininę ir nervų sistemą. Atliekant masažą, nuo kūno paviršiaus pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, oda geriau kvėpuoja, tampa elastingesnė, lygi. Masažas sumažina nuovargį, o sveikam žmogui suteikia žvalumo, didina darbingumą.

Poveikis raumenims ir širdžiai

Masažas didina darbingumą ir stiprina raumenis. Masažuojamame plote spartėja arterinė kraujotaka, todėl organizmui lengviau maitinti audinius. Masažas taip pat pagerina kraujo pasiskirstymą tarp raumenų ir vidaus organų. Masažo veikiamos paviršinės ir giluminės kraujagyslės tai susispaudžia, tai vėl išsiplečia – taip sumažėja arterinės didžiojo kraujotakos rato dalies pasipriešinimas, taigi palengvinamas širdies darbas. Masažuojant pilvą mažėja arterinis kraujospūdis – toks masažas ypač rekomenduojamas sergantiems hipertonija. Priklausomai nuo masažo tipo, veikiami paviršiniai arba giluminiai organizmo audiniai. Tačiau masažas veikia ne tik liečiamą plotą, bet ir daugelį už šio ploto esančių organų bei sistemų.

Poveikis nervų sistemai

Nervų sistema anksčiau negu kitos organų sistemos užregistruoja mechaninį paciento odos sudirginimą. Taikant įvairius masažo veiksmus, kaitaliojant jų intensyvumą bei trukmės laiką, galima įtakoti galvos smegenų žievės funkcinę būseną arba padidinti centrinės nervų sistemos jaudrumą, sustiprinant ir pagyvinant slopinamus refleksus. Tokiu būdu, pagerinus nervinių skaidulų maitinimą bei jų aprūpinimą deguonimi, palengvinamas taip pat ir nervinių impulsų perdavimas šių skaidulų atšakomis. Subjektyvūs, pacientų fiksuojami pojūčiai, kuomet teisingai taikomi masažuojantys veiksmai, masažo metodika ir technikos bei tiksliai nustatoma procedūros trukmė, yra apibūdinami kaip maloniai po visą kūną sklindanti šiluma, bendras savijautos pagerėjimas, padidėjęs tonusas ir akivaizdžiai sustiprėjusi bendra fizinė organizmo būklė. Jeigu masažas atliekamas neteisingai, gali pasireikšti bendras kūno silpnumas, nemalonus (slegiantis) nuovargio jausmas, dirglumas, širdies „mušimas“, skausmai, galvos svaigimas ir pan.

Poveikis odai

Tiek atliekant gydomąjį, tiek kosmetinį masažą nuo odos paviršiaus pašalinamos negyvos ląstelės, ji lengviau aprūpinama deguonimi, pagerėja riebalinių ir prakaito liaukų veikla. Po masažo oda tampa švelni ir elastinga. Oda atlieka itin svarbia funkciją – jos paviršiuje yra daugybė receptorių, padedančių sąveikauti su aplinka. Oda dalyvauja medžiagų apykaitos ir imunobiologiniuose organizmo procesuose. Masažas – vienas efektyviausių metodų stiprinti šias funkcijas.

Poodinis riebalinis audinys

Masažo metu mechaninė energija virsta šilumine, dėl to odos ir poodiniuose audiniuose temperatūra pakyla, į masažuojamą kūno dalį priteka daugiau kraujo. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita. Nustatyta, kad masažuojant mažėja riebalinio sluoksnio atsargos, tačiau ne tiesiogiai veikiant riebalinį audinį, bet masažavimo veiksmais įtakojant bendrą, viso organizmo, medžiagų apykaitą.

Poveikis limfinei sistemai

Masažas veikia taip pat ir limfinę sistemą. Limfa yra jungiamasis audinys tarp kraujo ir audinių ląstelių. Ji nuolat skalauja kiekvieną ląstelę, todėl būtent per limfą vyksta audinių ir kraujyje esančių medžiagų apykaita. Dėl to limfos cirkuliavimo pagreitinimas masažo eigoje sudaro ypač palankias sąlygas šiems procesams vykti.
Būtina paminėti, jog limfinis aparatas atlieka gynybinę organizmo funkciją, jo dėka limfiniuose mazguose sulaikomi įvairiausi mikroorganizmai.

Infekcijos metu limfmazgiai paprastai padidėja, pasidaro skausmingi. Jų oda parausta, pasidaro karšta ir liečiant skausminga. Tokiu atveju masažuoti draudžiama, nes pagreitinus limfos nutekėjimą, sudaromos sąlygos infekcijai išplisti po visą organizmą.

Bendrojo masažo nauda

Atliekant bendrąjį masažą iš pradžių masažuojama priekinė kūno dalis (rankos, kojos, pilvas), paskui – užpakalinė. Taip vienu metu daromas poveikis dideliam receptorių plotui. Kaip tik todėl masažas išsiskiria itin naudingu terapiniu poveikiu. Visų pirma masažas teigiamai veikia nervų sistemą, ją nuramina. Pavyzdžiui, net labai susijaudinęs žmogus glostomas nusiramina, gali užmigti, jo miegas tampa gilesnis, ramesnis. Bendrasis masažas taip pat reguliuoja vegetatyvines organizmo funkcijas: kvėpavimą, kraujotaką, virškinimą, kraujo susidarymą. Masažuojant stimuliuojami termoreguliacijos procesai, gerėja medžiagų apykaita audiniuose.

Memory putos

Ortopedinė Memori putų pagalvė maloniam poilsiui ir sveikam miegui!

Gaminio pagrindas pagamintas iš labai patvarių poleuretano putų. Šis sluoksnis yra pakankamo storio ir tarnauja kaip pagrindas užtikrinantis gaminio formos patvarumą.

Esminė putų gaminio sudedamoji dalis yra Memory putų sluoksnis, nes būtent jis pagrinde užtikrina teisingą kūno padėtį miegant, o tuo pačiu ir miegojimo/gulėjimo komfortą. Memory putų sluoksnis taip pat yra brangiausia gaminio dalis, todėl lyginant skirtingų gaminių kainas, verta pasidomėti kokio storio yra Memory putų sluoksnis.

Kas gi yra tos Memory putos ir kaip jos veikia.

Memory putos yra ypatinga ypač efektyvios technologijos medžiaga, kuri iš pradžių buvo sukurta NASA ir naudojama kosmonautų sėdynėse perkrovų mažinimui. Dabar ši medžiaga taip pat prieinama kaip ortopedinių gaminių pildymas.

Esminė Memory putų savybė – elastingumas ir gebėjimas prisitaikyti prie jūsų kūno formos. Kūno šilumos paveikyje putos tampa minkštesnės ir čiužinys tiksliai prisitaiko prie Jūsų kūno formos, tokiu būdu užtikrindamas optimalų palaikymą miego metu.

Pagalvė prisitaiko prie jūsų kūno formos taip, kad nebūtų atskirų spaudimo taškų, dėl kurių būtų trikdoma kraujotaka miego metu. Jūsų raumenys atsipalaiduoja ir jūs pabundate saldžiai išmiegoję ir be įtemptų raumenų sukeltų nugaros, kaklo ir juosmens skausmų.

Memory putų gebėjimas prisitaikyti prie kūno iš esmės sukėlė revoliuciją ortopedinių gaminių gamyboje, nes:

• Kad ir kokios smulkios būtų tradicinės medžiagos, jų gebėjimas prisitaikyti prie kūno formos yra ribotas. Putų gaminių gebėjimui prisitaikyti prie kūno formos įtakos turi tik putų molekulės dydis ir tai užtikrina geriausią kūno palaikymą.

• Tradicinių gaminių gamyboje plačiai naudojamos natūralios medžiagos (vilna arba medvilnės sluoksniai ir kt.), kuriose yra palankios sąlygos dulkių erkučių vystimuisi. Dulkių erkutės dažnai sukelia alergiškas reakcijas. Putų gaminių gamyboje nenaudojami natūralūs pluoštai, todėl dulkių erkutės putų čiužiniuose nesidaugina – jos tiesiog neturi ką ten valgyti.

• Tradicinių medžiagų gaminys, laikui bėgant pavargsta ir praranda savo pradinę formą. Visų šių problemų, įskaitant formos praradimą, su Putų gaminiu Jūs neturėsite, nes jis tiesiog išlaikys formą.
  
  
• Laikui bėgant, ant gaminio susikaupia daug prakaito ir kitų nešvarumų, o praktiško, 3 šonus dengiančio užtrauktuko dėka, plaunamas užvalkalas gali būti lengvai nuimamas, taip užtikrinant, jog gaminį išlaikyti švarų yra paprasta. Norint pailginti tarnavimo laiką, gaminį rekomenduojame reguliariai vėdinti.

Ortopediniuose gaminiuose dažniausiai naudojamos medžiagas

Putų poliuretanas – pagrindinė medžiaga naudojama čiužinių gamyboje. Putų poliuretanas prisitaiko prie žmogaus kūno formų ir svorio, suteikia tvirtą pagrindą, gerai išgarina drėgmę ir neleidžia kauptis dulkių erkutėms. Tai higieniška, pralaidi orui ir žmogaus organizmui draugiška medžiaga.
 hr 1     

T putų poliuretanas – pati paprasčiausia putų poliuretano rūšis naudojama čiužinių gamyboje. T putų poliuretano čiužiniai tarnauja iki penkerių metų. Čiužinių gamyboje naudojame putų poliuretaną T, kurio tankis nuo T-25 iki T-30.

HR putų poliuretanas – tai padidinto elastingumo putų poliuretanas, pagal savo savybes artimiausias lateksui, tik skirtingai nei pastarasis, HR poliuretanas kelis kartus pralaidesnis orui. Dabartinė gamybos technologija užtikrina šaltųjų HR putų patikimumą ir žymiai padidina jo galimybes. Šaltųjų putų HR čiužiniai tarnauja iki septynerių metų. Čiužinių gamyboje naudojame didesnio tankio putų poliuretaną HR, nuo T-35 iki T-50.
 visko 1     

Viskoelastinė medžiaga

Viskoelastinė (memory foam) medžiaga yra itin elastinga medžiaga, reaguojanti į kūno šilumą, dėl ko minkštėja arba kietėja jos forma, kuri visuomet atsistato į pradinę būseną. Speciali viskoelastinės medžiagos gamybos technologija leidžia išgauti unikalią savybę – iš lėto reaguoti į svorį ir priimti naujas formas, sugerti didelę dalį inercinės energijos. Ji tobulai prisitaiko prie žmogaus kūno linijų ir temperatūros, sumažina kūno apkrovą, pagerina kraujo apytaką ir medžiagų apykaitą.
 lateksas 1

Lateksas

Lateksas išgaunamas iš brazilinio kaučiukmedžio (Hevea brasiliensis) ir yra apdirbtos pieninės sultys, į kurias pridedama cheminių medžiagų, siekiant išgauti norimų savybių. Minėtas medis yra kilęs iš atogrąžų miškų Amazonėje, tačiau taip pat auginamas Vakarų Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Sintetinis lateksas gaminamas iš sintetinio kaučiuko. Lateksas yra natūralios gumos sinonimas.   

Clima lateksas

Clima lateksas – elastinga ir orui pralaidi medžiaga, kurioje nesikaupia dulkių erkutės. Clima lateksas pasižymi puikiomis ventiliacinėmis savybėmis: jame kur kas didesnis  skaičius skylučių, pro kurias pašalinamas šilumos perteklius, negu įprastas lateksas. Clima latekso sluoksnyje oras laisvai cirkuliuoja, todėl čiužiniai su šia medžiaga puikiai tinka žmonėms, linkusiems prakaituoti.

Viskoelastiniai gaminiai

Viskoelastiniai gaminiai pagaminti taip, kad reaguotų į žmogaus kūno šilumą bei spaudimą ir tuo pačiu idealiai prisitaikytų prie jo formų. Miegant ant viskoelastano sudėties gaminių, sumažėja spaudimo ir kietumo jausmas. Viskoelastanas pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis. Žiemą ant tokio gaminio tikrai jauku ir šilta. O kodėl šios sudėties gaminiai tokie populiarūs?

Kodėl viskoelastiniai gaminiai verti jūsų dėmesio?

• Idealiai prisitaiko prie miegančiojo kūno formos.
• Įsitempę kūno raumenys visiškai atsipalaiduoja.
• Idealiai prisitaikantis taškinis gaminio elastingumas.
• Gerai prižiūrėtam gaminyje nesikaupia dulkių erkutės.
• Ilgaamžiškesnis ir patvaresnis.

Velvetas

Velvetas yra plačiai siuvimo sferoje paplitusi medžiaga. Tai yra pūkinis audinys, kurio pūkas yra labai glotnus, lygus, tad vos matomas, tačiau labai jaučiamas nes dėvint velvetinius drabužius - jusite malonų glutimą. Šis audinys dažnai naudojamas trikotažo, įvairių drabužių, taip pat audeklų siuvimui, mėgstamas dėl manevringumo, kadangi šį audinį siūti yra gana paprasta. Pirmieji velvetiniai audiniai aprašomi dar XI amžiaus šaltiniuose. Jau tada jie buvo aptariami kaip labai glotnus, karališkas pasirinkimas, puikiai tinkantis tiems, kurie turi jautrią odą. Ir nors metų eigoje keitėsi velveto apdirbimo technologijos, tačiau šis audinys vis dar siejamas su jaukumu, šiluma, malonumu.

Pliušas

Pliušas – pūkuotas audinys pjautiniu pūku, sudarytu iš metmenų siūlų; pūkas yra ilgesnis (iki 8 mm) ir retesnis už aksomo.

Pradžioje pliušo pūkas būdavo iš moherio ar šukuotinių vilnos verpalų, bet dabar pliušas daugiau audžiamas iš šilko ar šilko su linu. Daug dabartinio pliušo gaminama iš sintetinio pluošto.

Pliušas daugiausia naudojamas baldų ir panašiems apmušalams, daug jo panaudojama drabužių ir kepurių gamyboje.

Ortopedinė kelioninė kaklo pagalvė "Confort Travel Storage 3"

• Medžiagos: trumpas pliušas, atminties putos
• Tipas: sėdynės pagalvė, užpakalinė pagalvė
• Išmatavimai: teirautis
• Svoris: teirautis