Kaklo tempimo diržas "Aukščiausia klasė 2"

Prekių nuotraukos skirtos tik iliustraciniams tikslams ir yra pavyzdinės. Prekės aprašyme esančios vaizdo nuorodos ar rodomi vaizdai (iš kitų tinklalapių) yra tik informacinio pobūdžio, todėl jose pateikiama informacija gali skirtis nuo pačios prekės. Originalių produktų spalvos, užrašai, parametrai, matmenys, dydžiai, funkcijos, ir/ar bet kurios kitos savybės dėl savo vizualinių ypatybių gali atrodyti kitaip negu realybėje, todėl prašome vadovautis prekių savybėmis, kurios nurodytos prekių aprašymuose. Prekės atspalvis gali skirtis nuo matomo nuotraukoje. Tinklalapyje esančiuose rubrikų ir/ar prekių puslapiuose gali būti publikuotina informacija: naujienos, straipsniai, patarimai, pasiūlymai ir pastabos, kurie yra bendro pobūdžio ir nėra prekės aprašymas, o yra tik papildoma informatyvi informacija. Prekės aprašymas yra bendro pobūdžio, jame nebūtinai yra paminėtos visos prekės savybės. Prekių likutis sandėlyje ir internetinėje parduotuvėje išimtinais atvejais gali nesutapti, todėl išlieka galimybė, kad pristatymo terminai gali skirtis nuo nurodytų užsakymo pateikimo metu ir / arba Jūsų užsakymo įvykdyti negalėsime arba įvykdysime tik jo dalį (tokiais atvejais, Pirkėjas yra nedelsiant apie tai informuojamas). Jeigu pastebėjote klaidą prekės aprašyme, savybių lentelėje ar nuotraukų galerijoje - praneškite mums el. paštu.

Kiekvienas sportininkas ar sportuojantis žmogus supranta, kad reikia pasirūpinti patikimomis apsaugomis. Įsigyti kokybišką, patikimą ir nebrangią kelių apsaugą - kainuos tikrai pigiau, nei gydyti traumą - jai tokia nutiktų. Kokybiškos apsaugos, sportuojančiam žmogui - turi įdealiai tikti, tokios apsaugos turi būti: šiltos, patikimos, kvėpuojančios. Labai svarbu, kad apsaugos būtų su tvirtomis ir patikimomis, bei ilgaamžėmis atskiriamosiomis susegimo sistemomis. Savaime suprantama, kad tikro sportinko apsaugos turi būti pagamintos pagal naujausias technologijas ir iš kokybiškiausių medžiagų.

Kodėl dažniausiai patiriamos sąnarių traumos?
Dėl netaisyklingo sporto, dėl nelaimingų atsitikimų ar kitų priežasčių?

Dažniausios ūmių sąnarių traumų priežastys būna šios: autoįvykiai, ypač važiuojant motociklu, kritimai nuo dviračio, susidūrimai kontaktinio sporto metu (krepšinis, futbolas ir pan.). Vyresnio amžiaus žmonės, ūmias sąnarių traumas dažniausiai patiria krisdami.

Lėtiniai sąnarių pažeidimai atsiranda dėl kūno biomechanikos pakitimų. Kūno biomechanikos pakitimams įtakos atsirasti turi raumenų disbalansas (vieni raumenys yra per daug stiprūs, o priešingi jiems per silpni), raumenų ilgio pakitimai, sumažėjusios ar pernelyg didelės sąnarių amplitudės, sutrikęs judesių valdymas, netaisyklinga judesių atlikimo technika sporto metu. Judesių atlikimo technika sąnarių pažeidimams atsirasti didelę reikšmę turi ciklinėse (dažni pasikartojantys judesiai) sporto šakose (bėgimas, dviračio mynimas).

Kokio sporto metu dažniausiai patiriamos sąnarių traumos ir kodėl?

Jei atmesime ekstremalias sporto šakas, vienareikšmiškai – kontaktinio sporto metu. Ir nugalėtojas šioje srityje pagal traumų dažnumą – krepšinis. Paprastai, kontaktiniame sporte vyrauja susidūrimai su kitais žaidėjais. Tokie susidūrimai dažniausiai baigiasi smulkesnėmis ar rimtesnėmis sąnarių traumomis.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios traumos bei kokių sąnarių?

Pradėkime nuo to, kad traumų dažnumas labiausiai priklauso nuo specifinės sporto šakos. Jei kalbėsime apie krepšinį, vienos dažniausių traumų yra čiurnos patempimai, smulkiųjų plaštakos pirštų sąnarių „sudūrimai“. Taip pat dažnos kelių traumos, kurios neretai baigiasi kelio raiščių ar meniskų pažeidimais. Bėgikai dažniausiai kenčia skausmus klubų, kelių sąnarių srityse. Beisbolo, teniso, badmintono žaidėjai neretai patiria peties sąnario traumas. Trumpai tariant, labiausiai apkraunamas sąnarys sportinės veiklos metu bus dažniausiai pažeistas.

Kaip šios traumos gydomos?

Jei tai yra staiga atsiradusi smulki sąnario trauma, visų pirma, pažeistą vietą reikia šaldyti, laikyti pakeltą, naudoti kompresines priemones (elastinis bintas ir pan.) ir be abejo duoti pažeistam sąnariui poilsio nuo fizinių apkrovų. Jeigu įtariate, kad ūmi trauma yra pakankamai rimta, reikia kuo greičiau kreiptis į specialistą.

Medicinos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Kęstutis:

Ar dažnai tenka susidurti su traumomis, patirtomis sportuojant?

Su įvairaus sudėtingumo traumomis, patiriamomis sportuojant, tenka susidurti nuolat. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai. Deja, sportuojantiems ne visada pavyksta išvengti ir sunkesnių traumų, tokių kaip menisko, raiščių ar raumenų plyšimas, sąnarių išnyrimas ar kaulų lūžiai.

Ar sporto traumos būdingos tik sporto profesionalams ar ir mėgėjams?

Sportuojant traumą gali patirti tiek mėgėjas, tiek profesionalas. Ne visuomet tai priklauso tik nuo paties sportuojančio pasirengimo ar fizinės būklės. Ypatingai kontaktinių, komandinių sporto šakų sportininkų saugumas, priklauso ir nuo kitų dalyvių elgesio bei atsargumo.

Kokios sporto šakos pavojingiausios?

Ypatingai geras fizinis pasiruošimas reikalingas užsiimant sunkiąja bei lengvąja atletika, gimnastika, fitnesu. Norint užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, tokiomis kaip jėgos aitvarai ar burlenčių sportas, reikalinga ne tik gera sportinė forma, bet šio sporto technikos išmanymas.

Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti žmonėms, kad išvengti galimų traumų?

Pirmiausia, reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Esant galimybei, rekomenduočiau pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kuris padės tinkamai įvertinti Jūsų fizines galimybes bei sportinę formą.

Sportuoti reikia reguliariai, todėl iš pat pradžių reikia nusistatyti režimą ir stengtis jo laikytis.

Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 – 15 minučių apšilimą. Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką. Taip pat labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti. Jei žmogus jaučiasi pavargęs ar serga, treniruotę patartina atidėti.

Oda – žmogaus sveikatos ir vidinės būsenos atspindys. Stresas, įtampa, nuovargis, beprotiškas gyvenimo tempas bei vidiniai žmogaus išgyvenimai pirmiausiai pastebimi odoje. Masažai – tai viena seniausių ir efektyviausių priemonių, naudojamų sveikatai gerinti. Istorija liudija, kad jau senovės egiptiečiai užsiminė apie masažo naudą, o pirmieji pripažino jo gydomąją reikšmę kinai – 3000 m. pr. Kr. Kaip jėgų atstatymo, atpalaidavimo ir gydymo būdai buvo rekomenduojami jau nuo romėnų ir graikų laikų. Ne tik tuometiniai gydytojai, bet ir filosofai rekomenduodavo masažą kaip atstatančią ir stiprinančią priemonę po mūšio, taip pat kūno bei proto sveikatai palaikyti.

Masažas yra viena iš efektyviausių procedūrų, kurios taikomos grožio srityje. Masažo metu yra dirginami odos, raumenų receptoriai, impulsai yra perduodami į centrinę nervų sistemą ir iš jos gaunamos atsakomosios reakcijos. Masažo metu pagerėja audinių kraujotaka, medžiagų apykaita, kraujo nutekėjimas venomis, pagerėja limfos apykaita, taip pat pakyla odos temperatūra.

Pagrindinė masažo nauda – raumenų ir emocinės įtampos mažinimas, kraujo ir limfos apytakos stimuliavimas. Masažas pagreitina prakaito ir riebalinių liaukų veiklą, padeda suderinti endokrininę ir nervų sistemą. Atliekant masažą, nuo kūno paviršiaus pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, oda geriau kvėpuoja, tampa elastingesnė, lygi. Masažas sumažina nuovargį, o sveikam žmogui suteikia žvalumo, didina darbingumą.

Poveikis raumenims ir širdžiai

Masažas didina darbingumą ir stiprina raumenis. Masažuojamame plote spartėja arterinė kraujotaka, todėl organizmui lengviau maitinti audinius. Masažas taip pat pagerina kraujo pasiskirstymą tarp raumenų ir vidaus organų. Masažo veikiamos paviršinės ir giluminės kraujagyslės tai susispaudžia, tai vėl išsiplečia – taip sumažėja arterinės didžiojo kraujotakos rato dalies pasipriešinimas, taigi palengvinamas širdies darbas. Masažuojant pilvą mažėja arterinis kraujospūdis – toks masažas ypač rekomenduojamas sergantiems hipertonija. Priklausomai nuo masažo tipo, veikiami paviršiniai arba giluminiai organizmo audiniai. Tačiau masažas veikia ne tik liečiamą plotą, bet ir daugelį už šio ploto esančių organų bei sistemų.

Poveikis nervų sistemai

Nervų sistema anksčiau negu kitos organų sistemos užregistruoja mechaninį paciento odos sudirginimą. Taikant įvairius masažo veiksmus, kaitaliojant jų intensyvumą bei trukmės laiką, galima įtakoti galvos smegenų žievės funkcinę būseną arba padidinti centrinės nervų sistemos jaudrumą, sustiprinant ir pagyvinant slopinamus refleksus. Tokiu būdu, pagerinus nervinių skaidulų maitinimą bei jų aprūpinimą deguonimi, palengvinamas taip pat ir nervinių impulsų perdavimas šių skaidulų atšakomis. Subjektyvūs, pacientų fiksuojami pojūčiai, kuomet teisingai taikomi masažuojantys veiksmai, masažo metodika ir technikos bei tiksliai nustatoma procedūros trukmė, yra apibūdinami kaip maloniai po visą kūną sklindanti šiluma, bendras savijautos pagerėjimas, padidėjęs tonusas ir akivaizdžiai sustiprėjusi bendra fizinė organizmo būklė. Jeigu masažas atliekamas neteisingai, gali pasireikšti bendras kūno silpnumas, nemalonus (slegiantis) nuovargio jausmas, dirglumas, širdies „mušimas“, skausmai, galvos svaigimas ir pan.

Poveikis odai

Tiek atliekant gydomąjį, tiek kosmetinį masažą nuo odos paviršiaus pašalinamos negyvos ląstelės, ji lengviau aprūpinama deguonimi, pagerėja riebalinių ir prakaito liaukų veikla. Po masažo oda tampa švelni ir elastinga. Oda atlieka itin svarbia funkciją – jos paviršiuje yra daugybė receptorių, padedančių sąveikauti su aplinka. Oda dalyvauja medžiagų apykaitos ir imunobiologiniuose organizmo procesuose. Masažas – vienas efektyviausių metodų stiprinti šias funkcijas.

Poodinis riebalinis audinys

Masažo metu mechaninė energija virsta šilumine, dėl to odos ir poodiniuose audiniuose temperatūra pakyla, į masažuojamą kūno dalį priteka daugiau kraujo. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita. Nustatyta, kad masažuojant mažėja riebalinio sluoksnio atsargos, tačiau ne tiesiogiai veikiant riebalinį audinį, bet masažavimo veiksmais įtakojant bendrą, viso organizmo, medžiagų apykaitą.

Poveikis limfinei sistemai

Masažas veikia taip pat ir limfinę sistemą. Limfa yra jungiamasis audinys tarp kraujo ir audinių ląstelių. Ji nuolat skalauja kiekvieną ląstelę, todėl būtent per limfą vyksta audinių ir kraujyje esančių medžiagų apykaita. Dėl to limfos cirkuliavimo pagreitinimas masažo eigoje sudaro ypač palankias sąlygas šiems procesams vykti.
Būtina paminėti, jog limfinis aparatas atlieka gynybinę organizmo funkciją, jo dėka limfiniuose mazguose sulaikomi įvairiausi mikroorganizmai.

Infekcijos metu limfmazgiai paprastai padidėja, pasidaro skausmingi. Jų oda parausta, pasidaro karšta ir liečiant skausminga. Tokiu atveju masažuoti draudžiama, nes pagreitinus limfos nutekėjimą, sudaromos sąlygos infekcijai išplisti po visą organizmą.

Bendrojo masažo nauda

Atliekant bendrąjį masažą iš pradžių masažuojama priekinė kūno dalis (rankos, kojos, pilvas), paskui – užpakalinė. Taip vienu metu daromas poveikis dideliam receptorių plotui. Kaip tik todėl masažas išsiskiria itin naudingu terapiniu poveikiu. Visų pirma masažas teigiamai veikia nervų sistemą, ją nuramina. Pavyzdžiui, net labai susijaudinęs žmogus glostomas nusiramina, gali užmigti, jo miegas tampa gilesnis, ramesnis. Bendrasis masažas taip pat reguliuoja vegetatyvines organizmo funkcijas: kvėpavimą, kraujotaką, virškinimą, kraujo susidarymą. Masažuojant stimuliuojami termoreguliacijos procesai, gerėja medžiagų apykaita audiniuose.